Tikiu, kad kiekvienas turėtų mokėti valdyti savo finansus.
Pavasarį mūsų įprasti gyvenimai buvo smarkiai pakoreguoti: kai kurie verslai neišgyveno, kai kuriuos darbuotojus atleido iš darbų, kai kas leido laiką prastovose, kai kas buvo priverstas ieškoti papildomo arba kito darbo, kai kas dirbo daug daugiau, kai kam atsirado naujų galimybių ir dar daug daugiau.
Kiekvienam savo.
O kaip buvo su pinigais?
Vieni turėjo rezervus (kaip žinia priklausomai nuo įsipareigojimų ir darbo specifikos reikia turėti 3~12 mėnesio pajamų arba būtinųjų išlaidų rezervą), o kai kam visa karantino sukeltos pasekmės buvo netikėta kaip sniegas liepos viduryje. Lietuvoje. Kitiems buvo lengviau: tiems, kas galėjo pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais ar tiems, kas privalėjo “suktis”?
Jei galėtum rinktis, kurį variantą rinktumeisi?
Vėl kaukės viešose vietose tapo privalomos. Kažkam tai priimtina, kažkam ne. Tačiau pasirinkimo neturime. Privaloma.
Situacija su darbais ir uždarbiais irgi gali pasikeisti. Jei negalėjote sukaupti saugų rezervą vakar, galite pradėti tai daryti dabar. Dar yra laiko juo pasirūpinti, kad ir kaip norisi jį ištaškyti. Ypač paskutinėmis vasaros dienomis. O, jei atrasti balansą? Kaip ir paros režime: turime laiko ir energijos būti aktyviais, turime ir leisti savo protui ir kūnui pailsėti.
Žmogus ne robotas – negali dirbti be poilsio. Kaip ir negali vien tik tinginiauti (paskaitykite knygą “Tinginio manifestas” – neįmanoma visiškai nieko neveikt!!!). Taip ir su pinigais: dalis pinigų turi būti “saugiai priparkuota”, dalis pinigų – investuota.
Vakar buvau vakarėlyje ir be mano iniciatyvos užvirė diskusija apie pinigų valdymą. Vienas asmuo išreiškė nuomonę, kad nėra čia ką valdyti: užtenka stebėti, kad išlaidos neviršytų pajamų.
Bet ar tikrai tik to užtenka?